- rangtis
- rángtis, -iasi, -ėsi K.Būg, FrnW; Sut skubintis, stengtis pralenkti kitus: Anie skubinos ir rángės DP98. Visi sujiespausti rankitėsi jopi, nešdami tikras širdis PK65. Su viera ir širdžia, jo trokštančia, jop rankimėsi SE219. Rankisi tosp draugėspi SE99. Ką girdėdami, lėtieji puls jopi rangdamies KN40. Rangiuos mielaširdystėsp tavosp DK146. Rangtubimesi ant pamstos MP129.
Dictionary of the Lithuanian Language.